Pavasario AKCIJA iki 87 % PIGIAU

+ domenas DOVANŲ prie metinių planų

Nuolaidos baigia galioti:

00 :

13 :

09 :

50

Pasitikėjimu ir atvirumu pagrįsti Agile metodai

Zyro Agile Method Tags for Retro on Slack

Kai kurie sakytų, kad mano sprendimas keisti darbą vidury pandemijos buvo mažų mažiausiai keistas. Daugumai šiuo laikotarpiu norisi stabilumo, o man norėjosi naujų iššūkių. 

Prieš prisijungdamas prie Zyro.com, žinojau, kad manęs laukia dideli pokyčiai. Vertybės, darbo principai, kultūra – šie dalykai skiriasi kiekvienoje darbovietėje. Tačiau nesitikėjau, kad Agile procesas Zyro bus įgyvendinamas visiškai kitaip. 

Žinoma, Agile filosofija kiekvienoje organizacijoje interpretuojama savaip, dažniausiai „pagal vadovėlį“. Neretai, pirmasis ir pats svarbiausias Agile principas – Individuals and Interactions Over Processes and Tools – lieka užmarštyje. 

Tuo tarpu Zyro komanda šį principą įgyvendina organiškai, naudodama ne apibrėžtų darbų procesus, taisykles ar kitus reglamentavimus, o laisvę. 

Kaip? Pirmiausia, be galo kruopščiai atrenkami patys geriausi žmonės, kupini užsidegimo, ryžto ir didelių svajonių. 

O tada jiems tiesiog suteikiama laisvė kurti. 

Kontroliuojamas „chaosas“

Darbas iš namų yra keistas tuo, kad net jeigu pakeiti įmonę kurioje dirbi, tu vis tiek fiziškai dirbi toje pačioje vietoje ir atlieki panašias užduotis. Aišku, tik su skirtingais žmonėmis. 

Kitaip tariant – kaip smarkiai skiriasi šiuolaikinės IT įmonės? Žvilgtelėjus į daugumos tinklapius, kalbama apie tas pačias vertybes, darbo principus ir kompanijos kultūrą. 

Bet kai kurios įmonės radikaliai išsiskiria, viena iš jų –  Zyro.

Nuo pat pirmo pokalbio su personalo komanda, nuojauta kuždėjo, kad Zyro bus kažkas kito ir ypatingo. Ir ta nuojauta manęs neapgavo. 

Kai tik pradėjau dirbti, jausmas buvo toks, lyg iš ramaus kambario įžengiau tiesiai į miesto centrą piko metu. Mane pasitiko galybė informacijos, intensyvus judėjimas ir nenutrūkstanti komunikacija. 

Tikrai dažnai sau kartojau žodį „chaosas“.

Bet laikui bėgant supratau, kad chaoso čia iš tikrųjų labai mažai. Greičiau priešingai – viskas net labai efektyvu. Negalėjau patikėti koks efektyvus čia komandinis darbas, nors apibrėžtų procesų beveik nėra. 

Taigi, pradėjau atidžiau stebėti, kas vyksta aplink, kaip bendraujama, kam skiriamas dėmesys, o kam ne, bei iš kur atsiranda visi geri vibes, kurie sklando Zyro ore. 

Savaitinės retrospektyvos

Top view of a desk, with laptop and Zyro notepad

Pirmasis dalykas įstrigęs atmintyje yra kassavaitinės retrospektyvos. Atrodo tai įprasta Agile ceremonija, bet Zyro ji yra daug nuoširdesnė ir žymiai atviresnė.

Žmonės kalba ne tik apie darbinius dalykus, bet ir savo asmeninio gyvenimo detales, kurios mums visiems neabejotinai daro įtaką darbe. 

Pavyzdžiui, kolegė pasakojo apie tai, kaip pradėjo anksčiau keltis ir labai džiaugiasi, kad rytai, kol vaikas dar miega, dabar labai produktyvūs. Kitas pasidalino, kad turi tam tikrų sveikatos problemų ir tai šiuo metu smukdo tiek jo nuotaiką, tiek produktyvumą.

Kartais mes tiesiog jaučiam, kad kažkas negerai, bet patys nesuprantam kas. 

Retrospektyva yra būtent ir skirta tokiems dalykams išsiaiškinti, bet daugumoje IT įmonių, yra įprasta susitelkti tik ties tos dienos ar savaitės darbais ir nebandyti į viską pažvelgti plačiau. 

Galbūt taip yra dėl to, kad dažnam iš mūsų yra sunku kalbėti apie savo jausmus? Gal tiesiog mes per daug įpratę pulti spręsti kiekvieną problemą, o jei šioje situacijoje problemos negali įvardinti – tai nėra ką ir spręsti? 

O gal išvis net ir nereikia tam skirti tiek dėmesio? Taip pagalvojo ir vienas iš mano bendradarbių, kai eilinį kartą netilpome į mūsų retrospektyvos susitikimui skirtą valandą. 

Bendrai nusprendėme optimizuoti būsimą savo susitikimą: visi turėjo surašyti savo highlights ir struggles iš anksto, o tuomet juos aptarti susitikimo metu. 

Rezultatas buvo labai netikėtas.

Kaip ir tarėmės, dar prieš susirinkimą lentoje (karantino metu naudojame virtualią retrospektyvų programą) jau buvo daugybė spalvotų kortelių. Beliko tik pašnekėti apie viską, kas jose paminėta – juk turime tam visą valandą. 

Pokalbis baigėsi, berods, jau po 10 minučių. Ir visas susirinkimas buvo panašus į man įprastas retrospektyvas kitose kompanijose. Visos kalbos vyko tik apie tai, kas jau paminėta kortelėse, prabėgom ir viską aptarėm. 

Super efektyvu, ar ne? Ne visai. Tai kas gi čia nutiko? 

  1. Pildydami retro korteles mes, inžinieriai, pamirštam atkreipti dėmesį į savo emocijas. Ir netgi jei reikėtų kalbėti ar rašyti tik apie jausmus ir emocijas, daugumai būtų labai sunku. 
  2. Kai kurie iš mūsų savo emocijas geriau perteikia savo kūno kalba, gestais, balso tembru. 
  3. Kortelėse nebuvo paminėtos jokios asmeninio gyvenimo detalės. O nuoširdžiame ir atvirame face-to-face bendravime mes dažnai kalbame ir apie tai, kas su darbu tiesiogiai nesusiję. Darbas ir asmeninis gyvenimas yra persipynęs pas daugumą, ypatingai kai dirbame iš namų. 

„Aš visada su nekantrumu laukdavau retro, nes tai pats fainiausias susitikimas, bet šį kartą tos retrospektyvos lyg nebuvo iš viso“, – prasitarė kolegė Rasa. Ir taip jautėmės kone visi. 

Žodis po žodžio, diskusija įsibėgėjo. Ir laimei, grįžome prie įprastų, emocijų kupinų pokalbių. 

Sekančiose retrospektyvose vėl būdavo daug juoko, emocijų, atviro bendravimo. Ir nereikia nieko rašyti, tik kalbėti. 

Nenaudojam ir retrospektyvose įprastų spalvotų lapelių, kurie po to dedami ant lentos ir skirstomi į kategorijas. Visas mūsų kalbas – highlights and struggles – komandos vadovas Andrius kruopščiai užrašinėja (beje, jis meistriškai naudoja begalę emotikonų 🚀) tam, kad informacija po to galėtume pasidalinti su su bendradarbiais iš kitų komandų. 

Aš nesijaučiu jaukiai, kai matau, kad mano pašnekovas be perstojo kažką rašo. Visada sukirba mintis: „Ką aš čia tokio pasakiau, kad tiek užsirašinėti reikia?“ 

Tačiau tai, ką rašo Andrius mes visi matome savo ekranuose. Užrašai gimsta mums kalbant. Visų pirma, iškart matai kaip tave suprato kitas asmuo, ir skaitydamas užrašus gali praplėsti mintį arba ją pateikti kita forma. 

O kai kiekvienas sakinys dar papildomas ir nuotaikingais emotikonais, nuoširdžios ir atviros kalbos labai greitai įgauną pagreitį.

Toks atviras bendravimas kuria tvirtesnius ryšius komandoje bei leidžia geriau vienas kitą pažinti. Dėl to gerėja komunikacija ir vienas kito supratimas, bendradarbiavimas. Kolegos būna labiau linkę padėti vienas kitam, o tai kuria efektyvesnį žinių ir patirties dalijimąsi. 

Be to, šitoks bendravimas kuria nuostabią, pozityvią nuotaiką. Yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, įrodančių pozityvios nuotaikos įtaką žmogaus mąstymui, kūrybiškumui, platesnio vaizdo matymui. 

Bet visa tai nenutinka per vieną dieną. 

Reikia daug laiko, pastangų bei samdyti tik tai vertinančius žmones, kad įmonė galėtų suformuoti visiems saugią aplinką ir tokią kultūrą.

Kanban lenta 

Kanban board and person writing on postit notes

Kanban lenta yra neatsiejama Agile dalis. Ją buvau įpratęs matyti kelis kartus per dieną, per rytinį stand-up, susirinkimų metu ir keleta kartų per dieną kai pats ‘stumdydavau’ korteles iš vieno stulpelio į kitą.

Zyro dirbu jau daugiau nei du mėnesius ir Kanban lentą mačiau vos kelis kartus. O kortelės (ticket) nepajudinau nei vienos. 

Bet tai tikrai nereiškia, kad čia toji lenta niekam nerūpi ar kortelių statusas nėra atnaujinamas. Priešingai: viskas čia kruopščiai automatizuota, kortelės pačios keliauja iš kairės į dešinę – tada, kada reikia. 

Aprašyti, kaip visa tai įgyvendinta, reikėtų atskiro straipsnio. Bet man didesnį įspūdį paliko tai, kaip nuolatinis Kanban lentos matymas pakeičia mūsų supratimą apie darbą, tikslus, ir kas svarbiausia – misiją, dėl kurios mes dirbam. 

Prieš prisijungiant į Zyro, nuolatos žiūrėdavau į tą lentą ir rūpindavausi, kad kortelės neužsistovėtų kuriame nors stulpelyje. Ir taip diena po dienos, mėnesis po mėnesio. Pradėjau jaustis, tartum viskas, ką turiu žinoti ir suprasti, yra toji lenta. 

Dabar, dirbdamas Zyro, vietoj Kanban lentos žymiai dažniau matau žmonių veidus ir įsiklausau, ką pasakoja mano komandos nariai. Juk iš tikrųjų už kiekvienos tos kortelės lentoje stovi ne kas kitas, o mano bendradarbis. 

Daug įmonių ignoruoja tą mažą veiduką kortelės kampe. Veltui. 

Dirbant komandoje svarbiausias dalykas yra žmonės, su kuriais sieki bendrų tikslų – niekas kitas. 

Ir kad viso to neužgožtų beveidžiai procesai, taisyklių rinkiniai ar valdymo sistemos, kiekvieno susirinkimo metu turime kiek įmanoma daugiau laiko matyti savo komandą, pajausti kiekvieno emocijas bei klausytis, ką kiekvienas iš jų kalba. 

Zyro Agile procesas – žmonėms 

Svarbiausias Agile principas – Individuals and Interactions Over Processes and Tools – Zyro yra įgyvendinamas maksimaliai.

Ir man be galo patinka, kad aš galiu tai ne tik stebėti, bet ir prie šito prisiliesti bei  palyginti su mano ankstesnėmis patirtimis. 

Neabejoju, kad Zyro dės visas pastangas, jog palaikytų šią kultūrą.  O tam, mano manymu, yra tik vienas būdas – nenuleisti kartelės atrenkant žmones, ypatingą dėmesį skiriant jų asmeninėms bei darbo etikos vertybėms.

Tad jeigu jums pabodo dirbti pseudo-Agile komandose, kur procesais pasitikima labiau nei žmonėmis, žinokit, kad Zyro nuolatos ieško pastiprinimo.

Autorius (-ė)

Autoriaus (-ės) avataras

Egidijus Ambrazas

Egidijus loves to automate and optimize things – it's his life. With 15 years of experience in the IT field, working on a wide range of projects from games to cloud solutions, he's always brimming with ideas and up for new challenges. In his free time, Egidijus is a dad to two lovely daughters.

Prisijunk prie diskusijos

Tavo el. pašto adresas nebus skelbiamas. Prašome užpildyti visus laukelius.