Naujas specialus pasiūlymas:

svetainė iki 68% PIGIAU

02

:

14

:

55

:

24

Visos kategorijos
Įkvėpimui Patarimai Zyro įžvalgos Zyro naujienos

Domenas: kas tai? 

Kiekvienam pradedančiajam, kuriančiam savo pirmąją interneto svetainę, iškyla klausimas „kas yra domenas“ bei „kam jis man reikalingas.“

Atsakymas nėra stebuklingas. Domenas – tai unikalus svetainės adresas, kuriuo galima lengvai patekti į tam tikrą svetainę (pvz. Google domenas yra google.com, Zyro domenas yra zyro.com ir t.t.).

Neturint domeno, svetainę surasti būtų itin sudėtinga: reikėtų įsiminti ilgą skaičių seką, kitaip vadinamą interneto svetainės IP adresu (pvz., 102.44.754.1). Siekiant palengvinti interneto svetainių paiešką, buvo sukurta domeno pavadinimų sistema (ang. domain name system arba DNS). Ši sistema leidžia užregistruoti unikalų interneto svetainės adresą – domeną.

Kaip veikia domenai?

Į klausimą „kas yra domenas“ atsakyti yra gana lengva, tačiau kaipgi jis veikia? Įvedus domeno pavadinimą į paieškos langelį, naršyklė tikrina domeną DNS serveryje ir ieško, į kokius vardų serverius jis yra nukreiptas.

Šie serveriai yra bendros domeno vardų sistemos dalis ir yra naudojami nukreipti srautui į konkretų interneto puslapį.

Vardų serverius dažniausiai valdo hostingo paslaugų teikėjas. Pavyzdžiui, Zyro vardų serveriai yra šie:

dns1.zyro.com

dns2.zyro.com

Vardų serveriai pirmiausia identifikuoja domeną ir konkretų IP adresą, prie kurio jis prijungtas. Po identifikacijos, DNS serveriai yra informuojami, kad domenas atitinka konkretų IP adresą.

Paskui vardų serveriai pradeda rinkti atskirus puslapius ir visą interneto svetainėje esantį turinį, kad jį nusiųstų atgal į naršyklę, kurioje buvo įvestas domeno vardas.

Taigi, domeno vardas padėjo lengvai ir greitai atrasti svetainę. Be domeno, į paieškos langelį reikėtų vesti unikalų svetainės IP adresą. DNS dėka tereikia įsiminti domeno vardą – lengviau nebūna.

Nereikia pamiršti, kad domenas taip pat pagerina svetainės SEO rezultatus. Jeigu domeno pavadinime yra aktualūs raktažodžiai, atspindintys svetainės turinį, gali būti tikras, Google tavo svetainei teiks pirmenybę.

Domeno tipai ir pavyzdžiai

Kas yra domenas jau žinai, dabar metas peržiūrėti konkrečius pavyzdžius.

Visi domenai priklauso interneto vardų priežiūros institucijai (ICANN). Ši institucija yra be galo didelė, tad buvo sukurti atskiri domenų registrai, turintys ICANN akreditaciją ir galintys dirbti su domenais.

Kalbant apie domenus reikėtų nepamiršti ir HTTP bei HTTPS interneto protokolų. Šie protokolai leidžia perduoti duomenis internetu. Standartinis HTTP protokolas yra nemokamas, tačiau neapsaugotas. Svetainė, veikianti su HTTP protokolu, nėra saugi, o duomenys joje gali būti lengvai pavogti.

Vadinasi, perkant domeną taip pat yra būtina pasirūpinti SSL sertifikatu, kuris apsaugo standartinį HTTP protokolą ir prie svetainės adreso prideda mažą spynelės ikoną, parodančią, kad interneto svetainė yra saugi.

Anksčiau minėtieji domenų registrai valdo ir nuomoja daugumą domenų internete. Prieš perkant domeną, galima rinktis iš daugybės tipų domeno vardų ir galūnių, tad apžvelgsime populiariausius.

Aukščiausio lygio domenas (TLD)

Aukščiausio lygio domenas (angl. top-leveldomain arba TLD) yra domeno galūnė, einanti domeno pabaigoje.

Populiariausi aukščiausio lygio domenai yra .com, .org, .gov ir .net. Jie taip pat yra vadinami bendriniais aukščiausio lygio domenais arba gTLDs. Domeno galūnė taip pat gali atspindėti šalį: .lt, .uk, .au ir t.t. Tokie domenai yra vadinami tarptautiniais domenais arba ccTLDs.

Svetainių kūrėjai gali nusipirkti įvairius domenų vardus, tačiau ICANN išskyrė 5 populiariausias pasaulyje domeno galūnes:

  • .com – dažniausia domeno galūnė, skirta verslui bei komerciniams tikslams. 
  • .org – šį TLD naudoja ne pelno siekiančios organizacijos.
  • .net – skirtas technologijomis užsiimantiems verslams, pavyzdžiui, hostingo paslaugų teikėjams.
  • .gov – skirtas valstybinėms institucijoms ir organizacijoms.
  • .edu – nesunku suprasti, kad ši galūnė yra naudojama švietimo organizacijų domenų pavadinimuose.

Antro lygio domenas

Ką tik pristatėme aukščiausiojo lygio domenus (angl. top-level-domain), dabar metas susipažinti su antro lygio domenais (ang. secondlevel-domain). Šių domenų nereikėtų maišyti su subdomenais.

Antro lygio domenas yra domeno dalis, esanti tarp HTTP(s) protokolo ir domeno galūnės (TLD).

Paprastai kalbant, tai yra domeno vardas. 

Paimkime https://zyro.com URL adresą. Jame matome, kad tarp protokolo (https) ir domeno galūnės (.com) yra domeno vardas – zyro. Šiame URL adrese zyro yra antro lygio domenas. Visos šios trys dalys sudaro URL adresą, kuriuo galima lengvai patekti į norimą svetainę.

Subdomenas

Subdomenai yra visi domenai, susieti su pagrindiniu domenu.

Domeno registravimo metu, gali pridėti domeno subdomenus. Jie dažniausiai yra ilgesni negu pagrindinis domenas. Subdomenai dažniausiai yra kuriami mažesniems prekių ženklo, įmonės ar verslo projektams.

Pavyzdžiui, įmonė gali turėti elektroninę parduotuvę arba tinklaraštį, kuris yra prijungtas prie pagrindinės svetainės. Minėtas tinklaraštis arba elektroninė parduotuvė gali turėti savo subdomeną (pavyzdžiui, blogas.tavodomenas.lt arba parduotuve.tavodomenas.lt).

Čia norime paminėti Zyro privalumą: jeigu nenori savarankiškai užregistruoti domeno, Zyro leidžia publikuoti svetainę su subdomenu, taigi svetainė bus matoma internete dar tą pačią dieną.

Koks skirtumas tarp hostingo ir domeno?

Hostingas yra reikalingas, kad tavo svetainė būtų matoma internete. Hostingo paslaugų teikėjai nuomoja vietą serveryje, kurioje yra saugomi svetainės duomenys ir failai.

Skirtumas tarp hostingo ir domeno yra labai aiškus. Hostingas yra lyg žemės plotas ant kurio statai namą (interneto svetainę). Be hostingo svetainė paprasčiausiai negalėtų egzistuoti internete. Domenas yra unikalus adresas (lygiai toks pats kaip gyvenamosios vietos adresas), kuriuo yra žymiai lengviau pasiekti svetainę. Juk namus pasiekti lengviau naudojant konkretų adresą, o ne namo koordinates, tiesa?

Norint egzistuoti internete reikalingas tiek domenas, tiek hostingas – būtent dėl to šie du dalykai dažnai yra maišomi. Ir nors gali nusipirkti domeną be hostingo arba hostingą be domeno, norint publikuoti svetainę tau reikės jų abiejų. 

Kadangi hostingas yra neatsiejamas nuo domenų, dauguma hostingo paslaugų teikėjų dažnai suteikia nemokamą domeną savo klientams, įsigijusiems hostingo paslaugas. Žymiai lengviau valdyti domeną ir svetainės hostingą vienoje vietoje.

Kaip vyksta domeno registravimas?

Nors gali pasirodyti kitaip, tačiau domeno savininkams iš tikrųjų nepriklauso jų įsigytas domenas.

Įsigijus domeną iš tikrųjų yra nusiperkama teisė naudoti domeną konkrečiai svetainei. Tad iš tiesų užregistruotas domenas yra laikinas, o pats registravimas yra procesas, kurio metu yra rezervuojamos teisės į tam tikrą domeną konkrečiam laikotarpiui.

Domeno registravimas vyksta tiesiogiai domenų registruose. Juose taip pat galima išsirinkti domeno pavadinimą ir patikrinti, ar jis yra laisvas. Išsirinkus geriausią domeno vardą jį iškart gali užregistruoti.

Jeigu įmanoma, visuomet patikrink ar domenų registras turi ICANN akreditaciją. Įmonės, neturinčios šios akreditacijos neturėtų prekiauti domenais.

Prieš perkant registraciją taip pat įsitikink, ar domenas nėra užimtas. Tai gali padaryti domenų paieškos įrankyje. Išsirinkus domeną, turėsi suteikti savo kontaktinius duomenis, kurie bus saugomi WHOIS duomenų bazėje. Suvedus duomenis, atlikus mokėjimą, domeno registracija bus baigta.

Taigi, kas yra domenas?

Trumpas atsakymas – domenas yra tavo svetainės adresas. Domenas padeda atrasti bet kokią internetinę svetainę  žymiai lengviau, be to, domenas pagerina ir svetainės SEO.

Nepamiršk, kad domenus sudaro dvi dalys: aukščiausiojo lygio domenas (angl. top-level-domain) ir antro lygio domenas (angl. second-level-domain). Jeigu svetainę kuri lokaliam verslui, rekomenduojame rinktis toje šalyje populiariausią domeno galūnę (pvz. Lietuvoje tokia būtų .lt).

Domenai yra registruojami akredituotuose domenų registruose, kurie dažnai siūlo ir hostingo paslaugas. Nepamiršk, kad kuriant svetainę tau bus reikalingas ir domenas, ir hostingas.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo suprasti, kas yra domenas ir kam jo reikia. Sėkmės!

Reikia pagalbos kuriant svetainę?

Atsisiųsk mūsų gidą, kuris padės susikurti modernią ir profesionalią svetainę su Zyro.

Sutinku gauti Zyro rinkodaros pasiūlymus. Bet kuriuo metu galėsi atšaukti prenumeratą.

Autorius (-ė)

Autoriaus (-ės) avataras

Gabrielė

Gabrielė didžiąją savo laiko dalį praleidžia gilindamasi į el. komercijos rinkos tendencijas. Savo žinias ji stengiasi perteikti kaip įmanoma paprasčiau, tad jos straipsniuose galima rasti patarimų smulkiojo verslo savininkams bei el. komercijos pradedantiesiems. Žengti į naujas rinkas gali būti sunku, tačiau didelis žinių bagažas padidina pasitikėjimą savimi.

Prisijunk prie diskusijos

Tavo el. pašto adresas nebus skelbiamas. Prašome užpildyti visus laukelius.

Išsaugoti vardą ir el. paštą šioje naršyklėje.

Reikia pagalbos kuriant svetainę?

Atsisiųsk mūsų gidą, kuris padės susikurti modernią ir profesionalią svetainę su Zyro.

Sutinku gauti Zyro rinkodaros pasiūlymus. Bet kuriuo metu galėsi atšaukti prenumeratą.